Užrašinės

Jau senokai pasidariau šias knygutes, bet vis neprisiruošdavau jų nufotografuoti. Taigi štai jos:

Pirmąją bandžiau daryti panašią į Moleskine užrašines. Kažkas pavyko :) Deja šioji labai sunkiai atsiverčia, padaraiu per kietą viršelį. Beje čia labai geras knygučių susiuvimo būdas :)

O šios užrašinės su spalvotais puslapiais. Manau, bus smagu į jas rašyti, kiekvienas puslapis vis kitos spalvos. Beje, šios labiausiai pavykusios - dailiausios užrašinės iš tų kurias esu padariusi.

Parduota vasara

Ši vasara, kitaip nei visos ankstesnės, labai produktyvi. Nors, tiesą pasakius, įsivaizdavau, jog ji bus dar produktyvesnė...
Taigi, šią vasarą mokausi vairuoti automobilį. Man tai didelis įvykis, nes iki šiol dar niekada nebuvau sėdėjusi už automobilio vairo. Tikra tiesa. Dabar vos ne kas atrą dieną tenka vykti iš namų ir mokytis tai teorijos tai praktikos. Juokaiju, jog šitaip pardaviau savo vasarą ir man nė kiek to negaila.
Buvau sau prižadėjusi, jog pasimokysiu kai ką lietuvių kalbos pamokoms, bet... tinkginys manyje padaro savo - planai lieka planais. Vienintelis dalykas siejantis mane su mokykla - tai viena kita knyga iš mokytojos rekomenduotų vasaros skaitinių. Tačiau tos knygos tik kartais atsiduria mano rankose. Kai tik turiu laisvo laiko skaitau, ką noriu skaityti, bet anksčiau tam vis pritrūkdavo laiko.

Kita tikrovė

Ar niekada nenorėjote pasilikti sapne? Ar niekada neabejojote, gyvenimo tikrumu? Ar jums niekada neatrodė, kad knygos ar filmo realybė tikresnė už jūsų gyvenimą, o sapnas tikrasis gyvenimas?

Kartais nubudusi tik po kiek laiko suprantu, kad vieną ar kitą dalyką sapnavau. Paprasti kasdieniniai dalykai priverčia suvokti, juk kai kurie dalykai nutiko tik sapne.
Kartais nubudusi galvoju, kad geriau nebūčiau nubudusi, nes sapne buvo geriau, paprasčiau, nei čia.
Kartais atsitraukus nuo knygos kyla mintis: „nejau aš iš ryto atsikeliu, valgau ir einu į mokyklą...“. Tuomet tai ką skaičiau knygoje atrodo tikriau už tai, ką gyvenu kiekvieną dieną.
Kartais baigus žiūrėti filmą prireikia laiko atsipeikėti – tai buvo filmas, o realybė yra čia.